Išmanieji telefonai tapo galingomis žaidimų konsolėmis, o debesų kompiuterijos paslaugos leidžia mobiliajame ekrane paleisti pačius sudėtingiausius kompiuterinius žaidimus. Visgi didžiausia šios evoliucijos kliūtis išlieka stiklinis paviršius. Kai įprastas fizinis mygtukas pakeičiamas plokščiu ekranu, žaidėjas praranda lytėjimo grįžtamąjį ryšį. Dėl šios priežasties virtualūs žaidimų pulteliai dažnai tampa nusivylimo šaltiniu. Siekdami išspręsti šią problemą, žaidimų kūrėjai ir sąsajų dizaineriai pasitelkia išradingus UX sprendimus, kad jutiklinis valdymas pagaliau taptų patogus ir tikslus.
Tradicinis žaidimų pultelis remiasi pirštų raumenų atmintimi. Žaidėjas jaučia analoginės svirtelės pasipriešinimą ir mygtukų ribas nežiūrėdamas į valdiklį. Ekrane viskas kitaip: pirštai lengvai nuslysta nuo reikiamos zonos, o reakcijos greitis drastiškai sumažėja.
Be taktilinio atsako žaidėjas priverstas nuolat tikrinti pirštų poziciją žvilgsniu, o tai atima dėmesį nuo paties žaidimo veiksmo.
Norėdami sumažinti prarają tarp fizinio ir jutiklinio valdymo, kūrėjai taiko kelias pažangias taktikas:
Atsiradus galimybei srautu transliuoti konsolinius žaidimus į telefonus, problema tapo dar aštresnė. Sudėtingi mygtukų deriniai, sukurti fiziniams pulteliams, netinka mažiems ekranams. Dėl to naujos kartos sąsajos naudoja dirbtinį intelektą ir prisitaikančius profilius, kurie leidžia žaidėjui pačiam keisti mygtukų dydį, skaidrumą bei išdėstymą.
Nors technologijos žengia į priekį, stiklas niekada visiškai neatstos tikro mygtuko eigos. Tačiau tobulėjantys virtualūs žaidimų pulteliai ir ergonominiai UX sprendimai leidžia pasiekti kompromisą, kai trumpos žaidimų sesijos tampa malonios ir nereikalauja papildomos įrangos.
Kaip manote jūs: ar nešiojami fiziniai valdikliai yra vienintelė išeitis, ar išmanūs virtualūs žaidimų pulteliai ekrane jau pasiekė priimtiną lygį? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!









